Popieþius PRANCIŠKUS

Þinia 104-osios Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos (2018 m. sausio 14 d.) proga

„Migrantus ir pabëgëlius priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti“

Brangûs broliai ir seserys!

„Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jûsø kaip vietinis, – mylësi já kaip save patá, nes jûs buvote ateiviai Egipto þemëje: að esu Vieðpats, jûsø Dievas“ (Kun 19, 34).

Pirmaisiais savo pontifikato metais nekart reiðkiau ypatingà susirûpinimà dël daugybës migrantø ir pabëgëliø, bëganèiø nuo karo, persekiojimø, gamtos katastrofø ir skurdo, liûdnos padëties. Šitai neabejotinai yra „laiko þenklas“, kurá pamëginau perskaityti ðaukdamasis Šventosios Dvasios ðviesos per apsilankymà Lampedûzoje 2013 m. liepos 8 d. Ásteigdamas naujà Tarnavimo þmogaus visapusiðkam vystymuisi dikasterijà, troðkau ypatingu skyriumi, laikinai pavaldþiu tiesiogiai man, iðreikðti Baþnyèios rûpinimàsi migrantais, iðvietintaisiais, pabëgëliais ir prekybos þmonëmis aukomis.

Kiekvienas ateivis, pasibeldþiantis á mûsø duris, yra proga susitikti su Jëzumi Kristumi, kuris tapatinasi su kiekvienos epochos priimtais ar atstumtais ateiviais (plg. Mt 25, 35. 43). Motiniðkai Baþnyèios globai Vieðpats patiki kiekvienà þmogø, priverstà palikti savo tëvynæ ir ieðkoti geresnës ateities (1). Toks rûpestis turi konkreèiai reikðtis kiekvienu migracinës patirties etapu – iðvykimu, kelione, atvykimu ir sugráþimu. Šia didþiule atsakomybe Baþnyèia nori dalytis su visais tikinèiaisiais bei geros valios þmonëmis, kurie paðaukti á gausius ðiuolaikinës migracijos iðkeltus iððûkius atsiliepti pagal savo galimybes dosniai, karðtai, iðmintingai ir toliaregiðkai.

Šiuo atþvilgiu trokðtu dar kartà patvirtinti, kad „mûsø bendrà atsakà galima iðreikðti keturiais veiksmaþodþiais, grástais Baþnyèios mokymo principais: priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti“ (2).

Þvelgiant á dabartiná scenarijø, priimti pirmiausia reiðkia suteikti migrantams platesnes galimybes saugiai ir teisëtai ávaþiuoti á tikslo ðalis. Šiuo poþiûriu pageidautinos konkreèios pastangos iðplësti bei padaryti paprastesná vizø humanitariniais ir ðeimø susijungimo tikslais suteikimo procesà. Sykiu tikiuosi, kad daugiau ðaliø priims privaèios ir bendruomeninës paramos programas bei paþeidþiamiausiems pabëgëliams atvers humanitarinius koridorius. Be to, pravartu numatyti laikinas ypatingàsias vizas, skirtas nuo konfliktø kaimyninëse ðalyse bëgantiems asmenims. Kolektyvinis ir savavaliðkas migrantø ir pabëgëliø iðvarymas, ypaè á ðalis, negalinèias garantuoti pagarbos þmogaus kilnumui ir pagrindinëms teisëms, nëra tinkamas sprendimas (3). Dar kartà norëèiau pabrëþti, kaip svarbu suteikti migrantams ir pabëgëliams tinkamà ir orià pirmàjà pastogæ. „Atrodo, jog paplitusios programos, jau pradëtos ávairiose vietovëse, palengvina asmeniná susitikimà, ágalina geresnæ paslaugø kokybæ ir labiau garantuoja sëkmæ“ (4). Þmogaus asmens centriðkumo principas, tvirtai patvirtintas mano mylimo pirmtako Benedikto XVI (5), ápareigoja mus asmens saugumui visada teikti pirmenybæ nacionalinio saugumo atþvilgiu. Vadinasi, bûtina tinkamai parengti uþ sienø kontrolæ atsakingus asmenis. Migrantø, prieglobsèio praðytojø ir pabëgëliø padëtis reikalauja garantuoti jiems asmeniná saugumà bei prieigà prie pagrindiniø paslaugø. Remiantis kiekvieno asmens pamatiniu kilnumu, á ðalies teritorijà be leidimo áþengianèiø asmenø atþvilgiu bûtina ieðkoti kitokiø nei sulaikymas sprendimø (6).

Antras veiksmaþodis – apsaugoti suprantamas kaip migrantø ir pabëgëliø teisiø bei kilnumo gynimo, nepriklausomai nuo jø migracinio statuso, veiksmai (7). Tokia apsauga prasideda tëvynëje, o jà sudaro patikima bei patikrinta informacija iki iðvykimo bei apsaugojimas nuo nelegalaus verbavimo praktikø (8). Tai, kiek iðgalima, reikia tæsti imigracijos ðalyje, laiduojant migrantams tinkamà konsulinæ pagalbà, teisæ visada su savimi turëti asmens tapatybës dokumentus, lygià teisæ á teisingumà, galimybæ atsidaryti asmenines banko sàskaitas ir minimalø pragyvenimà. Prideramai atpaþinus bei ávertinus prieglobsèio praðytojø bei pabëgëliø gebëjimus ir kompetencijà, jie gali bûti tikri iðtekliai juos priimanèioms bendruomenëms (9). Todël tikiuosi, kad, gerbiant jø kilnumà, priëmimo ðalyse jiems bus suteikta judëjimo laisvë, galimybë dirbti ir naudotis telekomunikacijos priemonëmis. Apsisprendusiøjø gráþti á tëvynæ atþvilgiu noriu pabrëþti bûtinybæ plëtoti reintegracijos á darbo pasaulá bei visuomenæ programas. Tarptautiniai susitarimai dël vaikø teisiø teikia visuotiná teisiná pagrindà nepilnameèiams apsaugoti. Jø atþvilgiu vengtina bet kokio sulaikymo, susijusio su jø migraciniu statusu; jiems garantuotinas reguliarus pirminis ir antrinis ðvietimas. Lygiai taip pat privalu laiduoti teisæ pasilikti ir tæsti studijas sulaukus pilnametystës. Nelydimiems ar nuo savo ðeimø atsiskyrusiems nepilnameèiams bûtina numatyti laikinosios prieþiûros ar atidavimo globëjams programas (10). Gerbiant visuotinæ teisæ á tautybæ, pastaroji pripaþintina bei tinkamai paliudytina visiems kûdikiams nuo gimimo akimirkos. Bepilietybës, kurioje kartais atsiduria migrantai ir pabëgëliai, galima nesunkiai iðvengti „pilietybës ástatymais, atitinkanèiais pagrindinius tarptautinës teisës principus“ (11). Migracinio statuso nevalia apriboti galimybe naudotis nacionaline sveikatos apsauga bei pensijø sistemomis ir jø indëliø pervedimu repatriacijos atveju.

Skatinti ið esmës reiðkia stengtis, kad visi migrantai ir pabëgëliai, lygiai kaip ir juos priimanèios bendruomenës, turëtø galimybæ ágyvendinti save kaip asmenis visais matmenimis, kurie sudaro Kûrëjo panorëtà þmogaus bûtá (12). Tarp ðiø matmenø priderama vertë pripaþintina religiniam matmeniui, visiems ðalies teritorijoje esantiems ateiviams garantuojant laisvæ iðpaþinti ir praktikuoti savo religijà. Daug migrantø ir pabëgëliø turi tinkamai pripaþintinø bei ávertintinø kompetencijø. Kadangi „þmogaus darbas ið prigimties skirtas vienyti tautas“ (13), raginu stengtis átraukti migrantus ir pabëgëlius á darbo pasaulá bei visuomenæ visiems, áskaitant prieglobsèio praðytojus, laiduojant galimybæ dirbti, mokytis kalbos bei veiklaus pilietiðkumo ir tinkamà informacijà kilmës ðalyse. Nepilnameèiø migrantø átraukimà á darbinæ veiklà bûtina reglamentuoti siekiant uþkirsti kelià piktnaudþiavimui bei grësmei jø normaliam augimui. 2006 m. Benediktas XVI pabrëþë, jog migracijos kontekste ðeima yra „gyvybës kultûros vieta bei galia ir svarbus vertybiø integracijos veiksnys“ (14). Šeimos pilnumas nuolatos skatintinas palengvinant ðeimø susijungimà – áskaitant senelius, brolius bei seseris ir vaikaièius – nepriklausomai nuo ekonominiø reikalavimø. Neágaliems migrantams, prieglobsèio praðytojams ir pabëgëliams bûtina rodyti daugiau dëmesio ir teikti didesnæ paramà. Pripaþindamas daugelio ðaliø girtinas pastangas bendradarbiauti tarptautiniu mastu bei teikti humanitarinæ pagalbà, tikiuosi, kad skirstant tokià pagalbà bus atsiþvelgta á poreikius (pvz., medicininio bei socialinio aprûpinimo ir ðvietimo) besivystanèiø ðaliø, priimanèiø milþiniðkus pabëgëliø bei migrantø srautus, ir kad tokià pagalbà taip pat sulauks materialinæ stokà iðgyvenanèios ir paþeidþiamos vietinës bendruomenës (15).

Paskutinis veiksmaþodis – integruoti susijæs su tarpkultûriniu praturtinimu, teikiamu migrantø ir pabëgëliø. Integracija nëra „asimiliacija, skatinant slopinti ar uþmirðti savo paties kultûrinæ tapatybæ. Sàlytis su kitu, prieðingai, skatina atrasti jo paslaptá, atsiverti jam siekiant priimti vertingus aspektus ir taip prisidëti prie didesnio abipusio paþinimo. Šis procesas, kuriuo ugdoma visuomenë ir kultûra trokðtant vis labiau atspindëti daugialypes Dievo dovanas þmonëms, yra ilgas“ (16). Toká procesà galima paspartinti atveriant pilietybës galimybæ, atsietà nuo ekonominiø bei kalbiniø reikalavimø, ir priimant ypatingus ástatymus migrantams, galintiems árodyti, jog atvykimo ðalyje jie gyvena jau ilgà laikà. Dar kartà pabrëþiu bûtinybæ visaip skatinti susitikimo kultûrà gausinant tarpkultûrinius mainus, dokumentuojant ir skleidþiant geras integravimo praktikas ir plëtojant programas rengti vietines bendruomenes integraciniams procesams. Man rûpi pabrëþti ypatingà ateiviø, dël humanitariniø kriziø priverstø palikti imigracijos ðalá, atvejá. Tokiems asmenims bûtina garantuoti tinkamà paramà gráþti á tëvynæ ir reintegracijos á darbo pasaulá tëvynëje programas.

Laikydamasi savo pastoracinës tradicijos, Baþnyèia pasirengusi prisidëti prie visø èia pasiûlytø iniciatyvø ágyvendinimo, taèiau trokðtant norimø vaisiø bûtinas yra ir politinës visuomenës bei pilietinës visuomenës, kiekvienos pagal savo atsakomybæ, indëlis.

Per Jungtiniø Tautø virðûniø susitikimà 2016 m. rugsëjo 19-àjà Niujorke pasaulio vadovai aiðkiai iðreiðkë norà darbuotis migrantø ir pabëgëliø labui, iðgelbëti jø gyvenimà bei apginti jø teises ir pasidalyti ðia atsakomybe pasauliniu lygmeniu. To siekdamos valstybës ásipareigojo iki 2018 m. pabaigos parengti ir patvirtinti dvi pasaulines sutartis (Global Compacts), vienà skirtà pabëgëliams, kità – migrantams.

Brangûs broliai ir seserys! Turint prieðais akis ðiuos pradëtus procesus, artimiausi mënesiai teikia puikià progà pasiûlyti ir palaikyti konkreèius veiksmus, mano iðvardytus keturiais veiksmaþodþiais. Tad kvieèiu jus pasinaudoti kiekviena proga, leidþianèia pasidalyti ðia þinia su visais politiniais bei visuomeniniais veikëjais, ásitraukusiais – ar pageidaujanèiais ásitraukti – á dviejø pasauliniø sutarèiø patvirtinimo procesà.

Šiandien, rugpjûèio 15-àjà, ðvenèiame Švè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø iðkilmæ. Dievo Motina pati patyrë tremties vargus (plg. Mt 2, 13–15), kupina meilës, lydëjo savo Sûnø ligi pat Kalvarijos ir ðiandien amþinai dalijasi jo garbe. Jos motiniðkam uþtarimui patikime visø pasaulio migrantø bei pabëgëliø viltis ir juos priimanèiø bendruomeniø lûkesèius, kad, paklusdami didþiausiam dieviðkajam ásakymui, visi mokëtume mylëti kità, bûtent ateivá, kaip save paèius.

Vatikanas, 2017 m. rugpjûèio 15 d., Švè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø iðkilmë

PRANCIŠKUS

(1) Pijus XII. Apaðtaliðkoji konstitucija Exsul Familia, Titulus Primus, I.
(2) Kreipimasis á tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ (2017 02 21) dalyvius.
(3) Plg. Šventojo Sosto nuolatinio stebëtojo kalba Tarptautinës migracijos organizacijos Tarybos 103-iojoje sesijoje (2013 11 26).
(4) Kreipimasis á tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ dalyvius.
(5) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 47.
(6) Plg. Šventojo Sosto nuolatinio stebëtojo kalba JT Þmogaus teisiø tarybos 20-ojoje sesijoje (2012 06 22).
(7) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 62.
(8) Plg. Popieþiðkoji migrantø ir keleiviø pastoracijos taryba. Instrukcija Erga migrantes caritas Christi, 6.
(9) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis á 6-ojo pasaulinio migrantø ir keleiviø pastoracijos kongreso dalyvius (2009 11 09).
(10) Plg. Benediktas XVI. Þinia Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos proga (2010); Šventojo Sosto nuolatinis stebëtojas. Kalba JT Þmogaus teisiø tarybos 26-ojoje eilinëje sesijoje apie migrantø þmogaus teises (2014 06 13).
(11) Popieþiðkoji migrantø ir keleiviø pastoracijos taryba ir Popieþiðkoji taryba Cor Unum. Priimti Kristø pabëgëliuose ir prievarta iðvietintuose asmenyse (2013), 70.
(12) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 14.
(13) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 27.
(14) Benediktas XVI. Þinia Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos proga (2007).
(15) Popieþiðkoji migrantø ir keleiviø pastoracijos taryba ir Popieþiðkoji taryba Cor Unum. Priimti Kristø pabëgëliuose ir prievarta iðvietintuose asmenyse (2013), 30–31.
(16) Jonas Paulius II. Þinia Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos proga (2005)

---------------------
Vertë „Baþnyèios þinios“, bus paskelbta 2018 m. Nr. 1.